1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos Respubliką, reikėjo užtikrinti valstybės sienos saugumą bei neliečiamumą. Todėl, 1990 m. spalį prie tuometinio Krašto apsaugos departamento pradėta formuoti Pasienio apsaugos tarnyba (PAT, nuo 1992 m. Valstybės sienos apsaugos tarnybą (VSAT)). Nuo 1990 m. lapkričio PAT pradėjo veikti: prie visų pagrindinių valstybes kelių įrengti 64 pasienio kontrolės punktai.

1991 m. sausio įvykių metu kario priesaiką davė tūkstančiai savanorių ir stojo ginti Tėvynę. Beveik tuo pačiu metu 1991 m. sausio 17 d. buvo įkurta Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT, nuo 1998 m. gegužės 5 d. – Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP)), kurios pirminis tikslas buvo saugoti valstybei svarbius strateginius objektus.

Jau tada PAT buvo savanorių pašonėje, puikus to pavyzdys - Sausio 13-ąją TV bokštą gynusi Rokiškio užkarda.
Šiandien, kai pasienyje kilo grėsmė, KASP, kaip LK dalis, ir VSAT vėl stovi drauge gindami Lietuvą. Vėl patiriamas autoritarinio režimo išpuolis prieš demokratinę valstybę, nors ir nematome tankų. Taigi, diskusijoje kalbėsime apie 1991 m. įvykius, kaip tobulėjo minimos tarnybos, kuo aprašomi iššūkiai panašūs ir skirtingi.

Todėl Sausio 13-ąją, 16 val. kviečiame į diskusiją Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, (Konferencijų salė) šiai temai aptarti.

Sveikinimo žodis - KAM Viceministras Vilius Semeška.

Diskusijos dalyviai:
* Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas gen. Rustamas Liubajevas;
* Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-osios rinktinės vadas plk. ltn. Linas Sadauskas
* Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas dr. Laurynas Kasčiūnas;
* Pasieniečių muziejaus direktorė Gerda Urbonienė;
* Lietuvos kariuomenės savanoris kūrėjas, sausio įvykių dalyvis, dim. mjr. Antanas Burokas;
Moderatorius: Karolis Zikaras

Primename, jog norint patekti į biblioteką, reikalingas galimybių pasas.